2023-12-06 Liberi komanda dalyvavo nuotoliniuose mokymuose su Samerhilo mokykla.
Pagrindinė susitikimo tema buvo: „Kaip galime fasilituoti vaikų nepriklausomybę“?
Žiūrint iš istorinės perspektyvos, yra keletas modelių, apibūdinančių ugdymo procesą, kuriame dalyvauja suaugęs/mokytojas ir vaikas/mokinys. Pirmasis modelis yra toks, kurio centre yra mokytojas, kuris geriausiai žino, ko reikia vaikui, jį motyvuoja, ir prisiima atsakomybę už ugdymo procesą. Antrajame modelyje svarbiausias akcentas yra vaikas. Ž. Piaže (J. Piaget) pirmasis apibūdino vaikų amžiaus tarpsnių ypatumus bei išvystė konstruktyvizmo teoriją, kuri teigia, kad vaiko vystymuisi svarbu jo patirtys ir kad kiekvienas vaikas vystosi skirtingai ir savo tempu. M. Montesori (M. Montesorri) ugdymo sistema orientuota į vaiką, tačiau ir šioje sistemoje mokytojas atsakingas kokią priemonę konkrečiam vaikui reikėtų pristatyti tolimesniame etape. Humanistinės psichologijos kūrėjas K. Rodžersas (C. Rodgers) pastebėjo, jog modelis, kurio centre yra mokinys yra neteisingai suprantamas ir taikomas. Pagrindinis nesusipratimas- tai visiškas nesikišimas į vaiko auklėjimą ir jokių ribų nenubrėžimas, tokių būdu išlepinant vaiką. K. Rodžersas taip pat pastebėjo, kad labiausiai dėmesys turi būti kreipiamas ne į mokytoją ar į vaiką, bet į jų tarpusiavio ryšius. Didelę įtaką daro ir fizinė bei socialinė aplinka, kurioje vyksta ugdymosi procesas. A.S. Nylas (A.S.Neill) dar iki K. Rodžerso rašė apie tarpusavio santykių svarbą, buvimą šalia vaiko.
Taigi apie kokius tarpusavio ryšius mes kalbame?
Kalbame apie nuoširdžius tarpusavio ryšius, kai vaikas renkasi ką daryti, o suaugęs jam padeda. Svarbiausias pamatas tokiems tarpusavio ryšiams yra vertybės: laisvė ne savivalė, lygybė (galimybė išreikšti individualumą per lygybės santykį) ir mūsų bendrai priimti sprendimai kaip gyvename kartu, kaip sutariame.
Ugdymo procese tarpusavio ryšys gali būti: 1) su savimi, 2) su kitais žmonėmis, 3) vaikų su kitais vaikais, 4) vaikų ir suaugusių, 5) ryšys su bendruomene, kuri suteikia stiprų priklausymo grupei jausmą.
Darnių tarpusavio santykių charakteristikos yra: tarpusavio pagarba, lygios teisės, besąlygiška meilė ir priėmimas, nuoširdumas, rami energija (vaikai natūraliai turi daug energijos, todėl nereikia jų papildomai stimuliuoti nesibaigiančiomis aukšto energingumo veiklomis, nes dažnai vėliau vaikui sunku nusiraminti. Vaikas turi turėti galimybę rinktis sau patinkančią veiklą ir judėti aplink savo tempu).
Projektą „Demokratinių metodų darbui su jaunimu gerosios praktikos perėmimas” dalinai finansuoja Klaipėdos m. savivaldybė.
